Nuotrauka iš www.freepik.com
Apie naują koronavirusą išgirdome 2020 m. pradžioje. Masinis žmonių susirgimas prasidėjo tolimajame Kinijos Uhano mieste, o visai netrukus liga pradėjo sparčiai plisti ir kitose šalyse
Jau dvejus metus gyvename COVID-19 pandemijos sąlygomis. Ką tiksliai galime pasakyti apie šią naują ligą?
Kas yra COVID-19 ir kuo jis pavojingas?
COVID-19 (iš angl. COronaVIrus Disease 2019 – 2019 metų koronavirusinė infekcija) — potencialiai sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia koronavirusas SARS-CoV-2. Koronavirusai – tai grupė virusų, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų o pastaraisiais metais persimetė jau ir į žmonių populiaciją.
COVID-19 virusas yra ypatingai pavojingas dėl savo naujumo (dėl kolektyvinio imuniteto nebuvimo) ir plitimo greičio.
Jeigu iki 2019 m. mirštamumas Lietuvoje vis mažėjo, tai atsiradus koronavirusui duomenis pradėjo nenumaldomai kisti į blogąją pusę. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2020 m. netekome 10,3% daugiau Lietuvos gyventojų, nei 2019 m., o 2021 metais mirštamumas kilo dar 13%.
Mirčių Lietuvoje statistika Lietuvos statistikos departamento duomenimis (www.stat.gov.lt)
COVID-19 simptomai
Dažni COVID-19 simptomai – tai karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, dusulys ar sunkus kvėpavimas, nuovargis, gerklės skausmas, sloga ar užgulusi nosis, raumenų ar kūno skausmai, galvos skausmas, viduriavimas. Sergamumas šia liga gali būti labai įvairus: nuo besimptomių atvejų iki labai sunkios simptomatikos. Be to pagrindiniai simptomai nėra būdingi tik koronavirusui, todėl norėdami nustatyti ar žmogus serga COVID-19 turime atlikti tyrimus.
COVID-19 inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 14 dienų. Tuo tarpu pavyzdžiui gripo simptomai dažniausiai pasireiškia per 1-4 dienas. Įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti SARS-CoV-2 virusą dar iki ligos simptomų atsiradimo.
Serga ir vaikai.
Vaikams ši liga pasireiškia lengviau, nei suaugusiems, tačiau būna atvejų, kai ir vaikai serga sunkiai arba net neišgyvena. Lietuvoje vaikai sudaro apie 7% visų nustatytų COVID-19 ligos atvejų.
Vis dėlto dažniausiai COVID-19 užsikrėtę vaikai nejaučia jokių ligos simptomų arba serga labai lengvai, trumpai, ligos eiga primena įprastinį peršalimą. Vaikams pasireiškia tie patys arba panašūs simptomai, kaip ir suaugusiems, pavyzdžiui, karščiavimas, sausas kosulys, silpnumas, tačiau jiems būdingi ir apsinuodijimą, virškinimo sistemos negalavimus primenantys simptomai: viduriavimas, vėmimas, skrandžio skausmas, apetito nebuvimas, vangumas.
Pagrindinė vaikų susirgimo priežastis – artimas kontaktas su sergančiais šeimos nariais ir kitais vaikais. Vaikai ne taip dėmesingai naudojasi dezinfekcijos ir saugumo priemonėmis bei rečiau išlaiko reikiamą atstumą nuo kitų žmonių ir bendraamžių. Dėl to rizika susirgti koronavirusu jiems yra didelė.
Šiuo metu ši liga išlieka pavojinga visoms amžiaus grupėms.
Persirgimo pasekmės
Nemažai COVID-19 persirgusių pacientų kenčia nuo ilgalaikio COVID-19 sindromo: bendro silpnumo, uoslės praradimo, nervinio skausmo, miego sutrikimų, depresijos. Pacientai dažnai skundžiasi plaukų slinkimu. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pakonsultuos, kaip padėti organizmui greičiau atstatyti jėgas ir visiškai pasveikti.
Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso?
COVID-19 virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Štai kodėl mūsų visų prašoma laikytis bent 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių bei dėvėti apsaugines kaukes, dengiančias mūsų kvėpavimo takus. Svarbu prisiminti, jog virusas gali patekti į mūsų organizmą ne tik per burną ar nosį, bet ir per akių gleivinę.
Būtina saugotis artimo kontakto su sergančiuoju ir jo neseniai paliestų daiktų ar paviršių. Dažniausi susirgimai pastebėti dėl kontakto su sergančiaisiais namų ir darbo aplinkoje. Didelės rizikos vietomis vis dar išlieka gydymo įstaigos. COVID-19 labiausiai užsikrėsti rizikuoja silpną imunitetą turintys žmonės, t.y. senjorai ir pacientai sergantys lėtinėmis ligomis. Didelės rizikos grupei priklauso ir sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys medicinos pagalbą COVID-19 paveiktose zonose. Padidinto atsargumo turi imtis šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su koronavirusu užsikrėtusiais ar sergančiais žmonėmis.
Vakcinacija
Vakcinacija – šiuo metu vienintelis būdas apsisaugoti nuo sunkaus susirgimo COVID-19.
Šiai dienai Lietuvoje galima pasirinkti vieną iš keturių vakcinų: „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“), „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“), „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) ir „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech“ ir „Pfizer“). Detali informacija apie kiekvieną vakciną pateikiama tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcina.
Vakcinacija. Nuotrauka iš www.freepik.com
Kai jau susirgote
Pirmas dalykas, ką turi padaryti susirgęs žmogus – užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją. Jeigu jūsų būklė labai sunki – nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą. Jeigu skubios pagalbos nereikia kreipkitės į savo polikliniką. Medicinos centro specialistai įvertins jūsų simptomus ir duos reikiamus nurodymus dėl tolimesnių veiksmų. Jeigu reikia šeimos gydytojas suformuos nedarbingumo pažymėjimą ir paskirs atlikti COVID-19 tyrimą.
Susirgus svarbu nepasimesti ir nepulti į paniką. Ilsėtis, vartoti daug šiltų skysčių, vėdinti patalpas ir nesušalti. Būtina prisiminti, jog COVID-19 sukėlėjas – virusas, o virusas, visų pirma, yra gydomas žmogaus imuniteto pajėgumais. Aukšta temperatūra ir slogos požymiai rodo, jog mūsų organizmas kovoja teisingai. Namuose būtina turėti karščiavimą mažinančius vaistus, kuriuos reikia vartoti temperatūrai pakilus virš 38,5° С. Pravers ir aviečių bei liepžiedžių arbatos, kurios turi karščiavimą mažinančių savybių.
Ką turime šiai dienai?
Per pastaruosius dvejus metus mes išmokome gyventi naujomis sąlygomis. Mes jau nebesame bejėgiai. Lietuvos ir viso pasaulio medikai dvejus metus mokėsi, stebėjo savo pacientus ir darė viską, kad pažabotų šią ligą. Šiandien jau esame žymiai geriau pasirengę ją atremti.